Ideologai (kas jie bebūtų, menininkai ar politikai) nesiekia tikrovės pažinimo (na, ir kas, kad žmogus bejėgis pilnai ji pasiekti), o sąmoningai ją kraipo (neva konstruoja), tyciojasi is jos ir tokiu budu gauna dideli, bet netikra pasitenkinima. Sia prasme ir visokie menininkai-pijarscikai, ir menininkai-„revoliucionieriai" krautini i viena bendra katila. intern. kom. 2005.

Tokios organizacijos paprasčiausiai nepasiruošusios išeiti į viešumą, o PR veikla suvokiama kaip savitikslė. „Apie tai rašyti neverta... – O apie ką? Na nežinau, sugalvokite, jūs gi pas mus pijarščikas. intern. inf. 2008.

kaip andai siūlė kažkuris iš mūsų neoliberalų – paėmus kultūros metų biudžetą atiduoti lyg žymiam Holivudo režisieriui, lyg gudriai pijarščikų kompanijai, kuri pabreinstormins modernišką blokbasterio scenarijų apie Lietuvos istorijos „žvaigždines akimirkas". satenai.lt inf. 2014.