Jis buvo iš kitos terpės, jam nerūpėjo kultūrinis Talino andegraundo gyvenimas. LM 1994.

Mes liksim undergroundo grupe. Amžius 1994.

Žinoma, jis nustebo, kad aš jo šalyje, išsiilgęs pasinerti į kūrybinę undergroundo atmosferą. ŠA 1996.

Lietuvos visuomenė vis dar tiki kažkieno seniai išgalvotu mitu, kad andergraund’ as - tai visokių „degradų", valkatų, narkomanų ir kitų blogiečių rojus (arba pragaras). Juk tas pats žodis, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „po žeme". Užsienyje šiuo žodžiu įvardijami muzikantai, grojantys tai, kas jiems patinka, bet iš to neužsidirbantys didelių pinigų. Ausis 1997.

Vilnius bene vienintelis Lietuvoje turėjo ir išsaugojo stiprią, oficialiosios kultūros beveik nepaliestą, tik dabar į paviršių pradedančią iškilti underground' o kūrybą. Leonidas Donskis, „Tarp Karlailio ir Klaipėdos", 1997, p. 22.

Alternatyvi visuomenė, kontrkultūra arba „undergroundas" tai sinonimai, vartojami skirtinguose kraštuose. [...] Terminas „undergroundas" (pogrindis) siekia Antrojo pasaulinio karo metus ir atgimsta septintajame dešimtmetyje Europoje. ŠA 1998.

[…] pirmenybę atidavė vaizdingai skarmaluotam undergroundui ir bohemiškam jaukumui […]. J. Ch. Grųndahl. Spalio tylėjimas. 2002.

Tai, ką mes matome per TV, yra populiaru. Tad jei matome anksčiau minėtus atlikėjus, jie taip pat populiarūs, ar ne? Tai, galų gale, galiu teigti, jog tai popsas. Arba galiu pasirinkti antrąjį įvardijimo variantą – underground'as veržiasi į žemės paviršių. intern. kom. 2003.

Europoje jie dažniausiai vadinami pop žvaigždėmis, Amerikoje – „undergroundo" kultūra, metalo, popkultūra. Maxi panelė 2004.

Pasak Ozono, muzikinis andegraundas jį traukiąs, tačiau vaikinas mano, jog tik tas, kieno vardas žinomas, gali ką nors pakeisti Lietuvos muzikos industrijoje: „Stengiuosi nepraleisti pasirodymų, kai atlikėjai iš pogrindžio parodo ką sugeba, tačiau kai turi šansą pakelti kartelę aukščiau – privalai juo pasinaudoti", – įsitikinęs vaikinas. intern. inf. 2004.

Nebeliko jokios ribos tarp tos kultūros ir undergroundo, nes vos kas nors naujo gimsta, tą pačią sekundę inkorporuojama į kultūrą. Bet kokia undergroundinė idėja – nauja estetika, naujas drabužių stilius ar naujas šokis tuojau pat komercionalizuojamas ir įsukamas į tą ratą, kartais netgi aklai ir juokingai. Praktiškai undergroundo kaipo tokio turbūt ir nebėra. LM 2007.

Tiesa, jos bendraminčiai, kolegos susipažinti su naujausiais dailininkės darbais galėjo peržiūrose/parodose Juditos ir Vytauto Šerių namuose (1968, 1971 m.), skulptoriaus Vlado Vildžiūno dirbtuvėje, namuose, Jeruzalės sode (1978, 1979 m.), Maskvos underground‘o dailininkų Rakitinų bute – privačioje galerijoje (1979 m.), su ryžių popieriaus instaliacijomis – dailininkės sodyboje (1979 m.). 7MD 2007.

[…] būtent filmas „Zeitgeist" iš tikro undergroundo išsiveržė į didžiuosius ekranus. LM 2008.

Na, o kaip yra su griaunamąja ir kuriamąja meno galia? Kaip savo novatorišką misiją šiandien atlieka radikalusis menas, avangardas ir andergraundas ? Ogi niekaip! Vadinamieji meno avangardo atstovai ne tiek maištauja, demaskuoja ir oponuoja, kiek kuria naują oficialiosios kultūros sistemą. Šiuolaikinis meno andergraundas – ne kontrkultūra, o prokultūra! ŠA 2008.

Pirminis grupės tikslas buvo kurti grubų black metalą su Viduržemio jūros regiono dvasia, ir jau po metų, stabilizavusis pirminei sudėčiai, vaikinai ėmėsi aktyvios veiklos, užmegzdami kontaktus juodmetaliniame andergraunde bei skleisdami žinią apie Mesopotamišką metalą, tad 1995-aisiais pasirodžiusi debiutinė demo „As Jerusalem Burns" visų besidominčių buvo palankiai priimta. intern. inf. 2008.

Ir visa tai skambėjo ne pusbalsiu undergroundo vakarėliuose ar per kriminalinio pasaulio veikėjų lėbavimus atkampiose sodybose, o per galingą aparatūrą viešuose koncertuose Lietuvos didmiesčių koncertų salėse ir klubuose, taip pat ir Vilniuje - 2009 metų Europos kultūros sostinėje. Versus (intern.) 2010.

Ir tada supratau, ne supratau, bet buvau priverstas galutinai įsitikinti, kad nesu ekspozicijos lankytojas. Nesu nei autorius, nei prižiūrėtojas. Greičiau neįvykusios gyvenimo įvykių parodos kuratorius, stebintis šį pasaulį iš absoliučios andergraundo paradigmos ir nesankcionuoto kolektyvinio „aš" sąmonės srauto pozicijų. „Dailė" 2013.

Kodėl Bareikis Palahniuko tekstą, kuriame neva kalbama apie dviejų pasaulėžiūrų (suprask, prisitaikėliško IKEA pasaulio ir destruktyvaus, gaivališko „undergroundo") režisuoja kaip kokį lengvai stilizuotą Čechovą - niekaip nesuprantu. Juk jie - No Theatre kompanija - iš savo undergroundo (t.y. „Kablio" ir visokiausių teatralizuotų gatvinių pasirodymų) ateina į konformizmo šventyklą (t.y. į nusenusį, pavargusį Jaunimo teatrą)! intern. inf. 2013.

Pastaruoju metu undergroundo sąvoka atrodo kiek praradusi apibrėžtumą. To priežastimi laikyčiau prasiplėtusias informacinės sklaidos galimybes, teikiamas interneto: jo pagalba paskleista žinia gali pasiekti bet kurį, ne tik tikslingai besidomintį asmenį. Tačiau (sub)kultūrinė takoskyra vis dėlto išlieka – pastarajai priskiriama tokia muzika, kuri, kaip minėta, susilaukia mažiau komercinės sėkmės. Pati sąvoka undergroundas skamba kiek ambicingai, tačiau ją vartoju nerasdamas geresnio atitikmens. Variantas „alternatyvi" regisi dar platesniu, kadangi alternatyvios muzikos aptinkama ir populiaresniuose sluoksniuose. intern. inf. 2014.