Ponia gurmė ne maitinasi, o ragauja. [...] Gurmė niekada nesako „maistas skanus". Juk maistas - tai energetinis papildas, jis gali būti visiškai beskonis. LR 2007.

Tikrieji gurmė (kas tai per sutvėrimai Lietuvoje dar nežinoma) jokiu būdu nesiima spręsti ir vertinti suvalgyto maisto ir gėrimų kokybės, aptarnavimo, serviravimo, interjero lygio, nes čia galima tik subjektyvi nuomonė, o ne neginčytinas verdiktas. LR 2008.

Taigi sūrių judėjimas pasaulyje yra dvipusis, tai taikytina ir Lietuvai: kai viena po kitos pas mus dygstančios gourmet krautuvėlės ar itališkų restoranų tinklas „Da Antonio" didžiuojasi ką tik iš Italijos atvežtais šviežiais sūriais, AB „Rokiškio sūris" Italija yra didžiausia jos produkcijos pirkėja ES. Versus (intern.) 2010.

Problemos prasideda tada, kai supervaikas, pripratęs prie „Formulei 1" tinkančių vežimėlių ir gourmet pusryčių („Mama, tu juk žinai, kad aš raudonų ikrų nemėgstu, kur juodi?"), staiga yra savo vaikiška fizionomija bloškiamas į liūdną realybę – supertėvai nebeuždirba nei F-1 vežimėliui nei stintų ikrams. 15min.lt inf. 2015.