Projekto 7 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, nes straipsnyje nenustatoma nei vaistininkų bei farmakotechnikų profesinė kompetencija, nei atsakomybė. Departamento išvada, 2005-09-19.

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo. Žin. 2006, Nr. 78-3056, įstatymas.

Vaistinių ar jų filialų, įsteigtų kaimo vietovėse iki Farmacijos įstatymo įsigaliojimo, farmacinės veiklos vadovu gali būti vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją, arba farmakotechnikas, šias pareigas ėjęs iki Farmacijos įstatymo įsigaliojimo. Žin. 2007, Nr. 26-970, įsakymas.

Farmakotechniko profesinė kompetencija apibrėžiama žiniomis apie:
9.1. nereceptinių vaistinių preparatų pardavimo skyriaus darbo vietos organizavimą;
9.2. vaistinių preparatų gamybos darbo vietos organizavimą ir visų ekstemporalių vaistinių preparatų formų gamybą vaistinėse;
9.3. vaistinių preparatų pagal receptus pardavimą, jų vartojimą, laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;
9.4. nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, įvertinus gyventojo poreikius, jei jis neturi recepto;
9.5. vaistinių prekių grupių pardavimą;
9.6. vaistinius augalus ir augalinius vaistinius preparatus;
9.7. vaistinių medžiagų tinkamą laikymą ir apsaugą;
9.8. sterilizacijos, aseptikos ir dezinfekcijos metodus;
9.9. vaistinių preparatų gamybai naudojamų vaistinių medžiagų tapatybę, ekstemporaliai pagamintų vaistinių preparatų analizę ir tyrimų vertinimą. Žin. 2007, Nr. 37-1392, įsakymas.

Teisė verstis tam tikros rūšies farmacijos praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka gavusiems vaistininko praktikos licenciją ar įrašytiems į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą. Žin. 2008, Nr. 50-1850, įstatymas.