Sakyk „rave", tai visai paprasta. Lietuvos aidas 1996.

Neseniai grįžęs iš Vokietijos, supratau tikrą RAVE FASHION. R 1996.

Techo muzika Lietuvoje dar nemokšiškai vadinama reivu. R 1996.

„Rave party" arba tiesiog reivu yra vadinamas didelis, dažniausiai trunkantis visą naktį arba dvi, renginys, kur grojama nekomercinė elektroninė šokių muzika. Pats žodis atsirado Londone 1960 aisiais, kur taip žargonu buvo vadinamas „tūsas". Reivai prasidėjo 80aisiais, tai buvo reakcija ir maištas prieš populiariąją naktinių klubų muziką ir komercinį radiją. Dauguma pirmųjų reivų buvo nelegalūs ir vyko įvairiuose sandėliuose ar atvirose aištėse, be valdžios sutikimo. 1991-1992 metais reivas tapo tiesiog fenomenu. Į reivus ėmė rinkti tūkstantinės elektroninės muzikos gerbėjų minios, o pvz. Love Parade festivalis Berlyne vėliau sutraukdavo jau milijoninę minią. Tikruose reivuose dominuoja sunki ir undergraundinė muzika hard techno ir hardcore. intern. kom. 2006.

Pirmieji reivai Vilniaus „Kablyje" daugeliui buvo pažintis su elektronine šokių muzika, su DJ kultūra: visi renginiai - totalus underground. intern. inf. 2008.

O kitas žinomas amerikiečių veikėjas Eddie Fowlkes pavadino rave‘ą „kultūrine prievarta" Detroitiškojo techno atžvilgiu. intern. inf. 2008.

Reivo judėjimas prasidėjo Anglijoje 1988 m. <...> Juokinga, tačiau reivo scena tapo komerciškai sėkminga, nes ji buvo nekomercinė. Vakarėliai buvo ypač pogrindiniai, tai buvo tarsi bandymas pabėgti nuo kasdieninės rutinos. Tačiau šis uždarumas tapo nesaikingo narkotikų vartojimo, sukūrusio neigiamą reivo ir reiverių įvaizdį, priežastimi. Bet kokiu atveju reivo judėjimas labai stipriai pakeitė šokių muziką. intern. inf. 2008.

Tuo metu Didžiojoje Britanijoje valdžia jau buvo sukaupusi pakankamai įrodymų apie rave‘ų kriminalinį charakterį, jų organizatorius, dalyvius ir pačią muziką. intern. inf. 2008.

O reivs - tai ta muzika, katros iki mūsų nieks nesiklausė, i tode čia yra mūsų dalyks. Reivs paprastesnis, žodžiai čia dažniausiai kokie trys, i supratima problemų paprastai niera. Rimantas Kmita „Pietinia kronikas", 2016.

Bet Aleksui buvo vis vien, koks šešėlis temdo saulę, jis gyveno taip, kaip gyveno visi aplink: vakarėliai, degtinė, reivas, vinilinės plokštelės [...] Gabija Grušaitė „Stasys Šaltoka. Vieneri metai", 2018.

prieš reivą susitarėme su julka, kad ji gaus ekstazio. Virginija Kulvinskaitė „kai aš buvau malalietka", 2019.