Ryškiausias pavyzdys yra reklamos žanras, kurio taisykles perima politikai, partijos, valdžios institucijos, universitetai. To įrodymas - naujos formos, kurias įgyja politiniame ar akademiniame lauke „pagaminti" tekstai. Jas gerai išmano tie, kam yra tekę patiems parašyti skelbimą apie renginį, pristatyti organizaciją, sukurti „motyvacinius" laiškus įvairioms atrankoms. Tokią reklamos žanro galią peržengti ekonominės veiklos ribas Fairclough vadina „marketizacija". intern. inf. 2008.

Michael‘as Burawoy‘us savo straipsnyje „Kas turi būti padaryta?", išspausdintame 2008 metų „Current Sociology" žurnale teigia, kad „marketizacija" (rinkos fundamentalimas) pasaulio istorijoje pasižymėjo trimis didelėmis bangomis. Pirmoji pasireiškė 19-o amžiaus pabaigoje - 20-o amžiaus pradžioje kaip darbo teisių puolimas, į kurį sekė radikalesnių ar mažiau radikalių kairiųjų atsakas. Po 1929-1933 metų ekonominės krizės pasireiškė puolimas prieš visuomenės finansinę sistemą, į kurį atsakė perskirstymo politika, socialinių teisių įtvirtinimas ir Gerovės valstybių problematika. Trečiasis „marketizacijos" etapas pasireiškė 20-o ir 21-o amžiaus sandūroje, kai buvo ir yra grasinama žmogui kaip gamtos daliai, arba tiesiog pačiai gamtai. intern. inf. 2008.