Tai „high-end" (patys prabangiausi modeliai, išsiskiriantys ne tik daugeliu papildomų funkcijų, bet ir įmantriu dizainu), „middle-end" (vidutinės klasės aparatai, turintys mažai papildomų funkcijų, bet pakankamai neblogus techninius duomenis) ir „low-end" (žemiausio segmento modeliai, kurie neturi beveik jokių papildomų funkcijų). R+aikštė 1997.

Trečioji „noutbukų" klasė dar vadinama „high end" (liet. – aukščiausias lygis). R 1997.

O aš visą gyvenimą galvojau, kad mano vaikystėje turėtas prisukamas sunkvežimis yra „haiendas"... intern. kom. 2006.

Visu pirma ka laiysime hi-end ? intern. kom. 2006.

Nešokime į Hi-END'us, užteks ir paprastesniu modelių. intern. kom. 2006.

Kaikam tai haiendas. intern. kom. 2007.

Hi-end garso paslaptys. [antraštė][...] Tikras hi-end – profesionalios muzikos kūrybai skirtas „Apple" programų rinkinys „Logic Studio". Versus (intern.) 2008.

Anais laikais šį stiprintuvą buvo galima lygiuoti su Odyssei stiprintuvais (o šitie kaip ir buvo to meto „haiendas", pats turiu tokį). intern. kom. 2009.

Hiendų už mažą kainą nebūna,nes tada tai nėra hiendas. intern. kom. 2009.

BIUDŽETINIS HI-END'as VERSLO KLASEI. r. 2014.