Liūdnąsias Vėlines papildė siautulingoji „Halloween". [...] Pirmą kartą Vilniuje buvo švenčiama tradicinė anglosaksų šventė „Halloween". LR 1996.

Vėlinių išvakarėse vieni vilniečiai taikiai degino žvakutes ant artimųjų kapų, kiti siautėjo „Halloween" – siaubo, paslapties ir linksmybių nakties šventės – sūkuryje. Vakarinės naujienos 1998.

Nors Halloween'as Amerikoje švenčia tik kokios 2 ar 3 kartos, pati šventė turi gilias šaknis. Iš pradžių Halloween'as vadintas „Samhainu" - tai pagoniška keltų šventė, kurios centras buvo mirtis. intern. inf. 2000.

Manoma, jog „HALLOWEEN" naktis - tinkamiausias laikas sugrįžti į žemę mirusių žmonių sieloms, nes tą naktį atsidaro pragaro vartai. intern. inf. 2001.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia - žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. intern. inf. 2002.

Nepasitikėjimas, iš pradžių mažytis kaip sezamo grūdelis, vėliau išpampsta iki Helovino moliūgo. Ieva 2003.

Helovinas arba Vaiduoklių šventė minima spalio 31 dieną. [...] Populiariausias Helovino akcentas – išskaptuotas moliūgas, į kurį dedama uždegta žvakutė arba žibintas. LR 2008.

Jei ketini namuose surengti Helouvyno vakarėlį, teks pasisemti šiek tiek fantazijos. intern. inf. 2008.

Niekur kitur pasaulyje šis vaistas nenaudojamas, juo labiau kad dažo efektyvumas, kovojant su bakterijomis, jokiais priimtinais būdais neįrodytas, be to, yra puikių efektyvių pakaitalų, kurie neišpeckioja asmens kaip kokios Helovino kaukės. Andrius Užkalnis „Antroji Evangelija pagal Užkalnį", 2015.